Dukrytė gimė 2002 metų spalio 19 dieną. Gimdymas vyko sklandžiai. Mes gimėm 4060kg ir 55 cm. Po bendros apžiūros pediatrė pasakė, kad viskas gerai ir po kelių dienų mus išrašė namo!

Viskas prasidėjo nuo to, kai mažutė pradėjo springti valgydama ir aplamai suvalgydavo mažiau normos. Nuėjusios pas mūsų daktarę eilinei apžiūrai, dėl širdutės ūžesiukų gavom siuntimą pas kardiologę. Toliau viskas buvo kaip košmare... Diagnozė - daugybinis PPD, 11mm ir 9mm, hemodinamiškai reikšmingai ir labai padidėjusi širdutė. Mūsų gydymas - tik operacija. Žemė slydo iš po kojų... Kodėl? Už ką? Iš kur? Kaip? Jokių kitų minčių, tik skausmas begalinis... Kas tris mėnesius lankėmės Santariškėse pas kardiologę ir kiekvieną kartą girdėdavom - operacija būtina. Per tą laiką mes išmokome džiaugtis kiekviena diena ir supratome, kokie svarbūs mes esame vieni kitiems. Dukrytę operavo dviejų metukų. Operacija truko apie 5 valandas. Ačiū Dievui, viskas praėjo gerai. Bet kardiochirurgo žodžiai po operacijos pribloškė visiškai. Jo žodžiais, dar mėnuo - ir vaikas dėl to, kad labai padidėjusi širdutė būtų buvęs įtrauktas į recipientų sąrašą. Tai reiškia, kad mums būtų tekę laukti donoro. Dabar mūsų mergaitei aštuoneri. Ir ji visiškai neatsilieka nuo bendraamžių - žaidžia, bėgioja. Mamytės, turinčios tokius vaikučius - mokėkite džiaugtis kiekviena diena, kiekviena smulkmena ir akimirka, praleista kartu su savo brangenybe!

Mes labai dėkingi kardiochirurgams-V.Lebetkevičiui ir V.Taručiui, kardiologėms-R.Sudikienei ir A.Bartkevičienei, anesteziologei bei visam reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus personalui, pediatrei M.Zagorskienei už rūpestį, šilumą, profesionalumą, pastangas ir palaikymą!!!

Mama Julija