Vaiko širdies asociacija gavo kvietimą dalyvauti EU remiamoje “Bridges for child” konferencijoje Vienoje lapkričio 17-18 dienomis. Pats koneferencijos pavadinimas “Tiltai vaikams” kalba apie tai, kaip sulyginti vaikų gydymo kokybę tarp Europos šalių. Kaip žinoma, Europoje pediatrinė priežiūra labai skiriasi visuose regionuose. Vaikų, sergančių įgimtų širdies ydų, kepenų, inkstų, plaučių ligomis, išgyvenamumas, jo kokybė, gydymas, didžiąja dalimi priklauso nuo gimino vietos. Ar tai sąžininga šių vaikų atžvilgiu? Keldama šį klausimą ir siedama išspręsti šią problemą EIMSED (European institute for medical and scientific education) komanda nusprendė sukviesti pediatrus, vaikų chirurgus, ligoninių vadovus, valdžios atstovus, sveikatos draudimo atstovus, tėvų asociacijų narius tam, kad būtų aptarta ši opi problema ir surastos išeitys.
Pagrindiniai konferencijos tikslai:
- atkreipti politikų dėmesį į vaikų gydymo kokybės skirtumus tarp Europos šalių;
- apibenrinti esamus vaikų gydymo ir sveikatos priežiūros netolygumus Europoje;
- sukurti tarpvalstybinius ryšius sveikatos sistemoje, orientuoutus į paciento gydymo kokybės gerinimą;
- Inicijuoti mainų programas;
- suformuoti darbo grupes, veiksmų pagrindus bei planus;
Konferencija, į kurią susirinko labai daug skirtingų, įdomių žmonių dėl vieno tikslo – pasidalainti mintimis apie vaikų sveikatos priežiūrą Europoje, užkrėtė savo entuziamu bei suteikė optimizmo žvelgiant į Vaikų priežiūros situaciją Lietuvoje, ją lyginant su Europos lygiu. Tai, kad Lietuvoje yra atliekamos kardiochirurginės intervencijos, kad mažieji širdukai gali laiku gauti operacinį gydymą yra aukštas pasiekimas Lietuvai, lyginant su kaikuriomis šalimis (pvz. Kroatija), kuriose negalimos tokio lygio operacijos ir vaikai lieka pasmerkti. Didžiausia problema, kuri užkerta galimybę sukurti tinkamą gydymo sistemą vaikams – pinigų stygius, valdžios atsainus požiūris, su kuo kovoja dauguma Europos šalių. Tačiau kalbėdami su daktarais apie tai, kaip būtų įmanoma pakeisti pagerinti vaikų gydymo lygį šalyse, naudojant mažiau išlaidų, savo darbo grupėje sukūrėme kelias idėjas:
1. Daktarų komados turėtų būti siunčiamos vaikų patikrai į namus, ypač rimtai stebimų (pvz.: po kardiochirurginių intervencijų). Taip pat turėtų būti atliekama profilaktinė patikra lankant vaikus namie. Tai sumažintų tėvų išlaidas, kurias patiria dėl transporto, ir padėtų nepraleisti vaiko sveikatos sutrikimų dėl tėvų laiko stygiaus.
2. Paranku būtų pasirašyti tarptautines bendradarbiavimo sutartis tarp ligoninių, kurios galėtų priimti ir kompensuoti vaikų gydymą iš kitų šalių, kuriose reikiamas gydymas netaikomas.
3. Kadangi pacientą siųsti gydyti į kitą centrą būtų brangu tiek tėvam, jei transportas nekompensuojamas, tiek valstybei, naudingiau ir pigiau sukurti “daktarų mokymo programą”. Jos mintis yra – siųsti gydytojus mokytis į kitas šalis, kur jie įgavę patirties galėtų gydyti savo šalies pacientus ir kelti medicinos lygį.
4. Pasiūlymas sukurti pediatro instituciją mokykloje. Jeigu vaikas mokykloje gautų pagrindinę priežiūrą mažiau vaikų būtų nediagnozuotų, kai būtų sekama jų raida. Taip daugiau lėšų būtų skiriama ligų prevencijai, sumažinant ligų riziką.
5. Telemedicinos pėtojimas visose šalyse. Padėtų padidinti dendradarbiavimą pigiu ir efektyviu būdu. Jeigu būtų sukurta duomenų bazė į kurią ateitų paciento informacija, suformuota tarptautinė specialistų komisija, kuri lemtų sprendimus, būtų užtektintas optimalus gydymas.
Konferencijoje taip pat buvo aptarti ir kiti svarbūs klausimai, kaip: kaip pasiekti optimalų gydymą vaikų su įgimta širdies yda esant blogai ekonominei situacijai?; kaip organizuoti tarptautinius mainus organų/kaulų čiulpų transplantacijai?; kaip Europos vaikų priežiūrą gali įtakoti universitetų bendradarbiavimas?; kaip pasiekti didelių ir mažų vaiko širdies priežiūros centrų bendradarbiavimą?; kaip sukurti paciento teisių pagrindus, kalbant apie tarptautinio gydymo galimybę?
Gaila, jog nepavyko gauti konkrečių reabilitacijos programų iš ES šalių, kurių prašėme ten vykdami. Konferencijos metu buvo išsakyta reabilitacijos problema Lietuvoje, kuri buvo suprasta, tačiau pagrindinis patarimas yra imti pavyzdį iš kitų šalių, nebandyti išrasti nieko naujo ir nepaprasto. Tačiau parvežame Lietuvos širdukams nuoširdžiausius linkėjimus iš ECHDO narių, Slovėnijos bei Kroatijos tėvų asociacijų. Tikimės sulaukti bendradarbiavimo su jais.
Apibendrindami apkalbėtus tikslus ir norimus nuveikti darbus reziumavome, jog bereikia mago lazdelės, jog viskas imtų ir išsipildytų. Tačiau nuo savęs galiu priduri, jog viskas prasideda nuo mūsų iniciatyvos ir mes privalome būti tais magais, su lazdele ar be jos. Tikėkimės, jog naujos permainos Europos vaiko priežiūroje neaplenks ir Lietuvos vaikų ir kad Lietuvos daktarai galės prisidėti prie bendro Europos vaikų priežiūros lygio gerinimo.
Jūratė Petrauskaitė- Austrijos konf.