Ankstyvą 2010 m. kovo 14d. sekmadienio rytą daugiau kaip dvidešimt VŠA savanorių ir narių sutarėme susitikti Sedos gatvėje Telšiuose, netoli AB ,,Žemaitijos pieno”. Dauguma susirinkome Kartenoje, VŠA būstinėje. Puošėmės, ruošėmės, skaičiavome priemones, dovanas, šiek tiek jaudindamiesi žvilgčiojom į besirenkančiųjų sąrašą, matydami, kad į keturis lengvuosius automobilius sunkiai sutelpame.

Žvalūs, energingi ir puikios nuotaikos atvykome į Žemaitijos sostinę. Čia visi linksmi, jaunatviško polėkio įkvėpti sulaukėme iš Šateikių atskubėjusių legenda vadinamos Kripų šeimynos. Visų susirinkusiųjų tikslas ir pagrindinė jaunimo organizuota išvyka į Telšius netrukus pasiekė kulminaciją. Mums reikėjo surasti Telšiuose gyvenančią mergaitę Mantę, kurios nepažinojome, bet visi tikėjomės su ja susipažinti. Vienintelis kontaktas buvo jos mamos Nijolės telefono numeris. Taigi, nežinodamas nei Mantės pavardės, nei jos gyvenamosios vietos, mūsų mašinų ekipažas pajudėjo Telšių centro link. Savotišką nerimą kėlė tai, jog mama gali neatsiliepti į mūsų skambutį ar jo negirdėti. Bet visų mūsų džiaugsmui į telefono skambutį ji atsiliepė iškart, sutiko pasimatyti su VŠA prezidente. Ji maloniai pasiūlė vietą susitikti, pati nė neįtardama, jog atvyksta visas būrys būsimų Mantės ir jos pačios bendraminčių draugų. Pasipuošę Tomos pieštomis plačiomis šypsenomis, išsidalinę balionus, su kabančiomis ant kaklo Ginos šeimos rankų darbo dovanų dėžutėmis – širdutėmis, pasitikome Nijolę, kuri nustebinta didžiulio mūsų būrio, susijaudino, bet svetingai pakvietė visus užeiti į namus. Dvylikametei Mantei buvo didžiulė staigmena pamatyti šitiek atvykusių svečių. Prisistatymą pradėjo VŠA prezidentė, įteikdama Mantei pakvietimą apsilankyti J. Lenarto ,,Jojimo centro žirgyne“ Dargužių km. Klaipėdos raj. ir du bilietus į ,,Delfinariumą“. Tokį pat pakvietimą VŠA kolektyvas įteikė ir Ingai Kripaitei. Galbūt abi paauglės mergaitės šių išvykų metu užmegs tvirtesnę draugystę, o tėvai pasidalins savo išgyvenimais, kurie gali būti neįkainojami. Inga jau turi kam dėkoti už dovanotą širdį, o Mantė su viltimi labai laukia donoro... Pranciškoniškasis jaunimas Mantei padovanojo marškinėlius ir kompaktinę plokštelę su 15 giesmių iš miuziklo ,,Emanuelis – Dievas su mumis“, kurių tekstas ir muzika sukurti paties jaunimo. Neslėpdami savo emocijų, visi linkėjome Mantei stiprybės, linkėjome kovoti ir tikėti, atiduodami tarsi dalelę savo širdies ir užkabindami jai ant kaklo širdeles - dėžutes, kuriose VŠA savanorės Monikos kruopščiai parinktos citatos iš Švento Rašto turėtų suteikti dvasinių jėgų Mantei bei visai jos šeimai. Nes „gerai regime tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematoma“ (Antoine de Saint – Exupery).

Kol mama ruošė arbatą, pjaustėme savanorių merginų keptą obuolių pyragą, pranciškoniškas jaunimas grojo gitara ir dainavo. O Mantė savo patį brangiausią vaikystės žaislą padovanojo likimo sesei - susipažinti atvykusiai mažajai Teresėlei.

Grįžę iš kelionės jautėmės turtingesni. Būstinėje įvyko VŠA narių ir savanorių susirinkimas ateities planams aptarti, kuris užsitęsė iki vakaro. Nuotaika buvo pakili ir šventinė. Visų krūtinėse plakė didelės širdys, norinčios padėti kitiems. Šiuo susirinkimu ir užbaigėme pirmą VŠA jaunimo savanorių išvyką.