Ankstų penktadienio rytą Fausta, Rūta, Kostas, Daiva ir aš, Dalia, prieblanda ir rūku padengtais Lietuvos keliais pajudėjome link Estijos. Ilgai svarstėme, skaičiavome, planavome, bet galų gale apsisprendėme aplankyti savo likimo draugus už daugiau nei 600 km. Kadangi kelionė buvo gana ilga, o bildėjimas lengvuoju automobiliu dar ne visur sutvarkytais Latvijos keliais ne tik septynmetėms keliauninkėms prailgo, tai nusprendėm nepraleisti progos pasigrožėti pakeliui stovinčia Turaidos pilimi.

                  Tolimesnis kelionės tikslas buvo - Tartu, kur mus pasitiko Estijos širdukų asociacijos prezidentas River Tomera su žmona Kadri bei trimis dukromis. Pirmiausia buvome pavedžioti po antrąjį pagal dydį Estijos miestą. Po to, dideliam vaikų džiaugsmui apsilankėme Mokslo centre, kur kiekvienas galėjo savo kailiu išbandyti mokslo išradimus, traukos dėsnius ir t.t. Čia susipažinome ir su besišypsančiais estų širdukais bei jų tėveliais. Kad ir kaip buvo gaila palikti mokslo įdomybes, reikėjo  nusigauti į kaimo turizmo stovyklą.

                 Kalnai pakalnės bei vienas kitą sekantys posūkiai labai priminė mūsų rytinę Lietuvą. Jau visai sutemus pasiekėme Rouge, įsikūrusią prie giliausio Estijoje Suurjarve ežero. Čia susipažinome su likusiais širdukais ir jų šeimomis. Į stovyklą atvyko 10 šeimų, kuriose auga širdies ydą turintis vaikas. Ne vienam širdukui operacijos buvo atliekamos ne Estijoje, o Suomijoje, Vokietijoje ar Lietuvoje. Galime džiaugtis savo chirurgų ir kardiologų aukščiausia kvalifikacija, nes teko girdėti istorijų, kai estų gydytojai nedavė jokių vilčių išgyventi ir nepasiūlė operaciją atlikti kitoje šalyje. Ir tik pačių tėvų iniciatyva operacija buvo atlikta užsienyje, o vaikas sėkmingai gali džiaugtis gyvenimu.

                 Šeštadienį visi patraukėme į už keliasdešimt kilometrų esantį Mašinų muziejų. Vaikams didžiausią įspūdį paliko ne įvairiausio laikmečio mašinos, o sumažintos gatvės ir sankryžos, kur mažieji paspirtukais, dviračiais ir mašinėlėmis galėjo važinėtis lyg tikrose gatvėse. Po estiškų nacionalinių pietų, kuriuos paruošė sodybos šeimininkė, patraukėme pasigrožėti estiška gamta, juk apylinkėse net penki ežerai!

                 Vaikams buvo prigalvota įvairiausių žaidimų. Aišku, mūsų lietuvaitėms nebuvo lengva suprasti estų vaikus, bet vaikiškas smalsumas ir geranoriškumas nesutrukdė sudalyvauti visose rungtyse. Be jokios abejonės, vakare mūsų laukė estiška pirtis.

                 Sekmadienį sudalyvavę stovyklos uždaryme, padėkoję už galimybę atvykti ir susipažinti bei aplankę didžiausią Pabaltyje kalną (Suur Munamagi) patraukėme link namų.

                 Esame labai laimingi, kad neišsigandome atstumo ir susipažinome su estų šeimomis, auginančiomis širdukus. Ten taip pat daug skausmo, pergyvenimų ir panašių bėdų, kuriomis ir mes gyvename. Kaip ir mūsų stovyklose, estai susitinka, kad pabendrautų, pasidalintų savo patirtimi, išgyvenimais, o svarbiausia - kad širdukai galėtų pabendrauti vieni su kitais. Norėčiau ir jus paraginti nebijoti kelionių pas užsienio širdukus, tai neįkainojama patirtis ne tik jums, bet ir jūsų širdukui!