Su nerimu laukiau antrojo zondavimo liepos pabaigoje, juk pirmasis nieko gero neparodė-buvo blogos naujienos, tai baisu buvo ir vėl tapati išgirsti...Bet kelio  atgal nebuvo. Teko klausyti gydytojų, kurie juk geriau žino kas geriau mano vaikui, kaip jam padėti. Dar vilties suteikė tai, kad ligoninėje susipažinau su mamyte, kurio keliais mėnesiais vyresnė už Vilte,  dukryte sirgo ta pačia liga...pasijaučiau nevieniša su savo vaiko liga. Su ta mama iki šiol bendraujame, dalijamės vaiko auginimo patarimais, problemomis. Atėjus zondavimo dienai, paaiškėjo, kad ta diena nieko daryti negalima, nes Viltės tyrimai buvo blogi. Teko rytojaus diena kartoti tyrimus, kurie tą syk buvo geri ir iškart ją išvežė į operacine. Vėl visa laiką sėdėjau prie reanimacijos ir laukiau kada parveš mano princese...Šį kart zondavimas truku tikrai trumpiau, net išsigandau, aki po valandos pamačiau sesutes važiuojančias su vaikiška lovyte mano vaiko pasiimti, net kojos nutirpo, nejaugi kokios komplikacijos? Pasitikau grįžtančius ir mane  netik nuramino, kad viskas praėjo sėkmingai, bet ir nudžiugino- spaudimas sumažėjęs, dabartinis gydymas ištiktųjų turi poveiki. Tapati  patvirtino ir gydytoja. Skraidžiau padebesiais.

Pasitarę gydytojai nusprendė tęsti dabartini gydymą, nes jis turi poveiki. Tad ir likome su tais pačiais vaistais. Rugpjūčio paskutine dieną atšventėme savo pirmąjį gimtadieni. Stengiausi Viltei padaryti kuo įdomesni gimtadieni. Tad teko švęsti net du kartus. Vieną syki su vaikais-Viltės draugais, o kita su seneliais ir krikšto tėveliais. 

Šiuo metu augame gerai. Vaikščioti pardėjome 13 mėnesių, bet iškart jau trepsėjome po namus, ir lakstyt greit pardėjome.  Lankėmės pakartotinai Vaiko raidos centre, ten  mus pagyrė, kad taip gerai Viltė vystosi, žinoma truputėli mažai šneka, daugiausia burbuliuoja tik jai suprantama kalba, tačiau manau, ši problema su augimu išsispręs... Šeimoje yra ir daugiau pasikeitimu- tėveliai nusprendė Viltei padovanoti sesute, kurios jau laukiame liepos pabaigoje. Tikimės, kad tai  Viltei suteiks daug džiaugsmo ir padės geriau sveikti, o kas žino....

Ačiū visiems, už palaikymą, patarimus, kurių  netik sunkiom akimirkom, tačiau ir dabar iškilus įvairiems klausimam prireikia....Tikimės, kad taip svajojama Viltės  sveikata, mus aplankys, ir viena dieną išgirsime iš gydytojų, jog galime gyventi ramiai, kad pavojaus vaiko gyvybei nėra....

Mama Neringa