Daug vaikučių, būdami maži, serga. Nueina keletą dienelių į darželį - ir vėl ligos puola. Toks buvo ir mūsų sūnus. Sirgo kelis kartus bronchitu, plaučių uždegimu, gėrė gydytojų paskirtus antibiotikus. O vieną gražią gegužės dieną tarsi perkūnas trenkė išgirsta žinia, kad berniukui skubiai reikalinga kardiologo konsultacija. Vietinė kardiologė, pažiūrėjusi vaiką, pasakė, kad jo būklė yra labai sunki ir kategoriškai pareiškė: ,,aš prie jo savo pirštų nekišiu“. Taigi, vaikas buvo nurašytas... Sekančią dieną mes jau buvome Santariškėse (plautinė hipertenzija, restrikcinė kardiomiopatija, širdies nepakankamumas). Ir tik gydytojų supratingumo ir profesionalumo dėka mes galime šiandien pasakyti, kad nuo tos baisiosios dienos (nuo susitikimo su gydytoja, kuri kategoriškai atsisakė jį gydyti) jau devyni metai.

Sūnus gyvas, Santariškių gydytojų prižiūrimas, drąsiai žengia į paauglystės pasaulį.

Norėčiau visoms mamytėms ir tėveliams patarti: nepraraskite vilties, nesvarbu, kad gyvenimo kelyje gali pasitaikyti prastų gydytojų, jų tik vienetai, o daugumai iš jų būtų galima gyviems statyti paminklus. Jų atsidavimas savo profesijai yra vertas pačių aukščiausių apdovanojimų.

Mama Nijolė