Šiandien mes galim džiaugtis dovanotu gyvenimu, gėrėtis gamta, važiuoti dviračiu, bendrauti su artimaisiais, klasės draugais, mokytis. O viso to galėjo ir nebūti.

Inga susirgo 2005 gruodžio mėnesi. Buvo dažnos virusinės infekcijos, karščiavimas, vargino kosulys . atsirado silpnumas, nuovargis, pradėjo netoleruoti maisto. Pagaliau Plungės rajono Šateikių kaimo pediatras nusprendė Inga paguldyti ligoninę. Padarė rentgeno nuotrauka ir pamatė, kad išsiplėtusi širdis.Tada išsiuntė į Klaipėda , po to į Vilnių. Diagnozė buvo netikėta: dialitacinė KMP, plautinė hipertenzija. Konsiliumas nusprendė, kad širdies persodinimo galimybė yra labai abejotina. Todėl tęsė terapinį plaučių arterijos hipertenzijos gydymą „bozantanu“ tikėdami, kad kris plaučiu spaudimas.

Tik tuomet galimas širdies persodinimas. Tada grįžom namo. Būklei pablogėjus atsigulėm į Klaipėdos vaikų ligoninę .Kasdien buvo blogiau , vaistai nepadėjo kaupėsi skysčiai nebevaikščiojom, reikėjo deguonies. Skausmai buvo tokie, kad reikėjo morfijaus. Klaipėdos medikai mūsų atsisakė ir išrašė į namus likimo valiai. Mes buvom netekę vilties, kad mūsų dukra gyvens . Ingos auklėtojos dėka, jos padrąsinimu paskambinom Vilniaus medikams. Jie liepė atvažiuoti. Gydytojų konsiliumas nutarė prijungti dirbtini skilveli “dirbtinę širdį“ trečią dieną po prijungimo ištiko traukuliai ir Inga prarado sąmonę, pakilo temperatūra po savaitės, esant sunkiai būklei, atsirado sepsis, gelta, didelės pragulos. Net Vilniaus gydytojai buvo praradę viltį .Tačiau po 69 parų būklei pagerėjus Inga perkelta į skyrių. Skyriuje pradėtas reabilitacinis gydymas, masažai, mankštos, kojų lankstymas mokėmės pažinti artimuosius, logopedės pagalba pradėjom rašyti, mokėmės vaikščioti per didelį vargą ir Ingos kančią pradėjom grįžti į normalesnį gyvenimą. Po pusės metų mums pačioms prašant grįžom į namus laukti donoro. 2008 metais pradėjo sutrikti širdies ritmas ir skubiai reikėjo donoro Po ilgo laukimo atsirado donoras. Buvo atlikta širdies transplantacija. Po to buvo daug pablogėjimu ir pagerėjimu, ilgas gydymas ir Inga buvo nuolatinėje gydytojų priežiūroje. Dabar būklė patenkinama. Esame labai dėkingi santariškių medikams ir donoro artimiesiems už mūsų dukters išgelbėta gyvybę. Susirgus artimam žmogui, niekada nereikia susitaikyti, kažko laukti ar prarasti vilti. Būtina išbandyti visas galimybes. Ir niekada neprarasti tikėjimo Dievu.

Ilona Kripienė