Noriu papasakoti savo istoriją apie savo sūnų Renatą. Kai buvau nėščia, jau šeštame mėnesyje sužinojau, kad vaikas gims su širdies problema. Renatas gimė 8mėn.su įgimta širdies yda, vadinama restrikcine kardiomiopatija. Tai yda, kai sustorėja širdies raumuo, pablogėja susitraukimo funkcija, raumenimis apauga širdies skilvelio ertmės, todėl negali pumpuoti į organizmą kraują. Vienintelė galimybė išgyventi - širdies persodinimas...

Aš negalėjau patikėti, kai visa tai sužinojau. Man labai buvo sunku tai išgyventi ir aš jaučiausi tarsi būčiau kokiame baisiame košmare. Buvo skubiai reikalinga širdies persodinimo operacija. Ir buvo skubiai reikalingas širdies donoras. Vaikas iki kol bus surastas donoras buvo prijungtas prie tam tikrų aparatų. Praėjo keletas mėnesių, o donoro vis nebuvo. Pokalbiui apie visa tai mane pasikvietė profesorius. Jis mane stengėsi nuteikti tam, kad Renato galimybės išgyventi yra labai menkos ir jei neatsiras donoras artimiausiu laiku, tai mano sūnus gali mirti. Man labai sunku buvo su tuo taikytis. Aš negalėjau ir nenorėjau tikėti tuo, kad mano sūnus gali mirti. Tuo momentu mano tikėjimas buvo toks stiprus kaip niekados. Ryte, dieną ir vakare aš meldžiau Dievo, kad Renatas nemirtų. Ir netikėtai praėjus ilgiems nežinios ir vilties šešiems mėnesiams. 2008 rugpjūčio 4d. vėlų vakarą aš sulaukiau iš medikų nuostabią žinią, kad mano sūnui atsirado donoras. Paprastai mažamečiai vaikai nemiršta. Arba tai įvyksta labai labai retais atvejais. Mūsų šansai buvo ypač riboti. Ir tai, kad donoras dar tiktų... Renatą galėjo išgelbėti tik stebuklas. Kokia pagarba ir dėkingumas tai šeimai, kurie ryžosi išgelbėti nepažįstamų žmonių kančią ir pakeisti likimą. Tačiau nuo tos puikios žinios tuo metu mane vėl ištiko šokas.
Ar mano mažasis sūnelis atlaikys šią operaciją? Visą naktį praverkiau. Ryte su sūnumi išskubėjau į ligoninę. Mes gyvename Vilniuje. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad donoras tinkamas. Medikam reikėjo mano sutikimo atlikti transplantaciją. Labai bijojau operacijos. Pasimetusi dar kartą paklausiau medikų, ar tikrai nėra galimybių išvengti operacijos. Tik išgirdusi atsakymą, sutikau, kad operuotų. Širdies persodinimo operacija truko tris valandas.
Reanimacijoje Renatas praleido tik savaitę. Gydytojų įvertinimu tai labai trumpai. Operacijos metu nežinojau kur dėtis. Man buvo labai sunku laukti visą tą laiką, kol vyko operacija. Po operacijos daktaras
V. Lebetkevičius pranešė, kad operacija pavyko. Mane vis tiek purtė ir kratė nuo to baimės jausmo.

Dabar mes kol kas namuose. Augame ir svajojame apie laimingą mudviejų ateitį. Ir aš nenoriu viso to prisiminti. Bet noriu patarti kitoms mamoms, kurios turi panašių problemų, kad jos nepalūžtų ir visada visada tikėtų...



Svetlana Ciunelis