Pabandysiu trumpai papasakoti mūsų istoriją... 2010m.gegužės 21d. po pietų pagimdžiau berniuką, kuris svėrė 3756g. Gimė tą pačią dieną, kaip ir buvo nustatyta. Bet... pagimdžius spėjau tik pamatyt, kaip jį, visą mėlyną, nusinešė vaikų gydytoja. Tą patį vakarą mūsų mažiukas iškeliavo į Santariškes. Ten praleidome savaitgalį, nes pagimdžiau penktadienį. Po kardiologų apžiūros buvome išsiųsti į Kauną, į klinikas, su diagnoze - plautinė hipertenzija. Kaune turėjo surasti priežastį dėl ko ji mano leliukui.

Taip praleidome dvi ilgas ir įtampos pilnas savaites. Mūsų mažiukas atsidūrė reanimacijoje. Daktarai nieko gero nežadėjo, tik kartojo, kad reikia susitaikyti su pačiu blogiausiu... Bet mes vėl atsidūrėme Santariškėse, vaikui padarė kompiuterinės tomografijos tyrimą ir rado ydą - visiškas anomalinis plaučių venų drenažas, infrakardinis tipas. Birželio 8d. skubos tvarka išoperavo mūsų Pijų. Operacija truko 4val. Jos buvo pačios ilgiausios mūsų gyvenime. Laikėme su vyru vienas kitą už rankų ir mintyse meldėme Dievo, kad neatimtų iš mūsų kūdikio....Po operacijos, daktarų veidai nieko gero nežadėjo, jie tik pasakė, kad yda tokia, kokią ir parodė tyrimas, padarė viską, ką ir norėjo. Reanimacijoje praleidome 8 paras, mažiukas po truputį stiprėjo. Po to dar savaitę - skyriuje. Kai Pijui suėjo 1 mėnuo, grįžome namo, kur mūsų labai laukė sesė Ugnė. Dabar kas tris mėnesius važinėjame į Santariškes tikrintis. Gydytojo prognozės geros. Tikimybės, kad galėtų nutikti kas blogo, kaip ir nėra. Džiaugiamės ir dėkojame Dievui, ir daktarams, kad jie suteikė mūsų kūdikiui antrą šansą. Pijus,  už 10 dienų švęs savo pirmąjį gimtadienį!!! O galėjo to ir nebūti...

Mama Aušra