Štai ir  praėjo dar  vieni  metai. Metai – labai turtingi  įspūdžių, dovanų  ir  emocijų. Dukrytei  Andreai  jau 3 metai ir 8  mėnesiai. Po pirmosios  širdies  operacijos  praėjo  jau  daugiau  kaip  3 metai. Gyvename su viltim, kad  ir  kitos operacijos,  padėsiančios  mums užaugti, taip pat sėkmingai  pavyks, kaip  ir  pirmoji.

Pirmąją  planinę  operaciją  atliko  vaikų  kardiochirurgas  V. Lebetkevičius, kai Andreabuvo vos  4,5 mėnesio. Po  baisios  diagnozės:  pilna  atrioventrikulinė komunikacija, plaučių  arterijos  hipertenzija, II laipsnio  lėtinis  širdies nepakankamumas, šiai  dienai  liko  tik  viena  rimta  problemėlė – II-III laipsnio  mitralinio  vožtuvo  nesandarumas. Esant  tokiam  nesandarumui, širdelė  deformuojasi, didėja   dešinysis prieširdis.  Kas pusmetį Andreą  stebi  kardiologas K. Lankutis. Kiekvieną kartą važiuojant į Santariškes, labai baisu  išgirsti  žinią: kad  jau  širdelė nebegali  susitvarkyti  su  krūviu, ir reikia  paankstinti  planuojamą  antrą  operaciją. Po kelių  savaičių  eilinis vizitas  pas  kardiologą. Prabėgo pusmetis  šaltojo  sezono, kurio  metu šeši   plaučių  ligų  susirgimai, kenkiantys  silpnai  širdelei. Esant tokiems  silpniems  plaučiams ir širdelei,  per šį pusmetį  mokiausi  kaip natūraliai  stiprinti  ir  gydyti  savo brangiausios  sveikatėlę. Atradau daug nuostabiai  paprastų  ir  veiksmingų  būdų, kaip išgydyti  slogą ir kosuliuką  be  antibiotikų. Bet deja, kaip  nesusirgti, tebėra  ateities uždavinys.

Antroji   operacija  planuojama, kai Andreai bus  6–7 metukai. Tada bus tvarkomas  mitralinis  vožtuvas. Pasak  K. Lankučio,  pirmiausia  bus  bandoma plastine  chirurgija  pataisyti  šį  vožtuvą, bet  jeigu  tai nepavyks, teks inplantuoti  dirbtinį  mitralinį  vožtuvą. Belieka tikėtis, kad plastinė vožtuvo chirurgija ateityje  puikiai   pavyks  ir tai padės  išvengti  dirbtinių  vožtuvų  keitimo augant.

Mūsų   kasdienybėje  Viltis, Tikėjimas  ir  Meilė – tai trejetas, kuris mus nuramina ir suteikia jėgų džiaugtis  ir  GYVENTI!

Dar pučia šaltas šiaurės vėjas,

Ir krinta sniegas šaltas su lietum,

O  miško  šlaite žibuoklėlė

Pražydo mėlynu dangum.

Šis nuostabus trapus žiedelis –

Lašelis  saulės  ir  vilties –

Gyventi  kviečia   vėl   iš  naujo,

Neprisiminti   praeities.

Jau atviri gi saulės vartai

Ir  kilti  kviečia  vyturio   giesmė.

Širdis   negali  neišgirsti:

„Einu  gyvent,  einu  mylėt!“

(Simona Podelskytė)

Andreos mama Romena