Nėštumo metu, aš nežinojau, kad mano kūdikėlis bus sergantis širdies yda. Nėštumas buvo normalus. 2008 09 16 man gimė dukrytė, svėrė 2460gr., ūgis 47cm. Kai gimė sakė, kad mergaitė sveika. Tik kitą rytą atėjus vaikų gydytojai patikrinus, ji pasakė, kad negerai – su mergaitės širdele. Tuoj mus apžiūrėjo kardiologė ir pasakė, kad mergaitės širdele ūžia, bilda, plaka negerai. Mus tuoj pat išsiuntė į Klaipėdą, bet ten mūsų nelaikė ir po dviejų valandų mano dukrytę išsiuntė į Vilnių. Manęs kartu neėmė, nes Kamilė buvo paguldyta į Vilniaus Universitetinę vaikų ligoninę, reanimacijos skyrių. Man buvo labai sunku ir skaudu skirtis su dukryte, juk kiekviena mama norėtų būti su savo Dievo kūrinėliu. Su ašaromis išlydėjau dukrytę r tik galvojau, kad jai viskas būtų gerai. Grįžus namo neradau sau vietos, nors namuose buvo likę dar keturi mano vaikai. Vakare paskambinus pasiteirauti kaip dukrytė dar labiau nuliūdau, nes gydytoja pasakė, kad mano Kamilei sunki kombinuota širdies yda. Ji labai silpna, sunkiai kvėpuoja, reikalingas deguonis. Labai norėjau būti kartu ir padėti dukrytei kovoti už gyvenimą. Po dienos jau su Kamile buvom kartu naujagimių skyriuje. Bet tik dieną pabuvus kartu, mus vėl išskyrė. Kamilei vėl pablogėjo su širdele ir kepenys labai padidėjo, tada mus perkėlė į vaikų su įgimtomis širdies ydomis skyriaus reanimaciją. Apžiūrėję pasakė: „ mergaitė labai silpna , nakties gali neištempti, bet jei prabus naktį – tai gyvens. “ Reanimacijoje daktaras pasakė kas per širdies yda. Jai bendras skilvelis, AOV, kyl. aortos hipoplazija. Prieširdžių pertvaros defektas, atviras arterinis latakas, ryškus širdies veiklos nepakankamumas – hipatrofija. Gydytojas pasakė,kad bus reikalingos net kelios operacijos. Bet Kamilei jų daryti negalėjo, nes buvo per mažas svoris. Aš kas vakarą meldžiausi koplytėlėje, kad mano dukrytė stiprėtų, augtų, sveiktų. Kamilė kiekvieną dieną buvo stebima reanimacijoje, dirbtinai auginamas svoris. Bet jis neaugo.

Kamilei vėl pablogėjus, gydytojai pasakė, kad ilgiau laukti nebegali. Taigi, 2008m. 10 mėn., 6 d. Kamilei daroma operacija. Operavo chirurgas V. Tarutis. Jam atėjus po operacijos, kuri truko 8 val., pasakė jog operacija pasisekė, nors ji tesvėrė 2kg. Ką norėjom padaryti tą ir padarėm. Iš džiaugsmo aš nenustojau verkusi, labai norėjau aplankyti savo angelėlį, ją paliesti. Chirurgas Tarutis sako : „Mamyte, dabar viskas prieš akis. Neužilgo bus reikalinga dar viena operacija“. Kai pranešiau Kamilės broliukui ir sesutėms, jie labai apsidžiaugė, kad jų mažoji sesutė yra stipri ir atlaikė tokią sunkią operaciją. Namo tegrįžom po 2 mėn., augom po truputį. Tikrinomės kas mėnesį, gydytojas kardiologas Lankutis pasakė, kad jokių pablogėjimų nėra. 2009m. 3mėn. 2-ą dieną atlikom antrąją operaciją. Mūsų šeimyna vėl mus išlydėjo su ašaromis ir skausmu širdyse, bet visi norėjo, kad ji greičiau pasveiktų. Kai atvykome į Santariškių vaikų su įgimtomis širdies ydomis skyrių, mums vėl buvo padaryti tyrimai dėl operacijos. Kovo 10 dieną Kamilei buvo atlikta operacija. Ji buvo sunki, truko 8 valandas. Bet Kamilė svėrė jau 4 kilogramus. Su šypsena atėjęs V. Tarutis pasakė, kad mano dukrytė operaciją atlaikė. Kai ėjau lankyti, mano angelėlis jau buvo prabudusi. Aš labai džiaugiuosi, kad mano dukrytė tokia stipri ir labai kovoja dėl gyvybės. Jos pooperacinė būklė buvo be komplikacijų. Kamilė po antros operacijos pradėjo greičiau augti. Namo grįžom jau po mėnesio. Visi mūsų laukė su džiaugsmu ir pasiilgę. Neužilgo vėl lankėmės pasitikrinimui Santariškėse. Su širdele pablogėjimų neturėjome. Tik sergam peršalimo ligomis. Netrukus mus aplankė dar viena nelaimė, žuvo Kamilės tėvelis. Taigi šią naštą nešiau viena. Kai Kamilė suserga, mus paguldo į ligoninę. Kiti vaikai lieka globojami močiutės. Esu dėkinga, kad ji gali man šiek tiek padėti. Praėjo metai po antros operacijos. Kamilė jaučiasi gan neblogai. Kardiologai sakė, kad bus reikalinga trečia operacija. Bet ji bus daroma, kai Kamilei bus 3 – 4 metukai. Taigi taip ir gyvenam diena po dienos, ir tikimės, kad ją sėkmingai atliks ir neliks jokių negalavimų. Su Dievo pagalba mums pasiseks.



Reda Pilibaitienė