Tą dieną, kai mano mažutę operavo galvoje buvo tikra minčių sumaištis. Taip kaip ir daugelis pykau ir keikiau ant viso pasaulio, verkiau. Bet supratau, kad ašaros ir pyktis tikrai nepadės, o tik gali pakenkti mano mergytei. Tad suėmiau save į rankas ir meldžiau Dievo ir Tevų (kurie jau tenai anapus) pagalbos Akviliukei ir stiprybės mūsų šeimai viską išgyventi. Ir gal tai skambės keistai bet jaučiu jų paramą ir globą.

Svarbiausia, nepraraskime tikėjimo: juk jis daro didelius stebuklus.

Mama Gintarė